eierstockkarzinome produktbanner 2020

= dvi specialiosios programos aktyvaus konflikto fazėse skirtinguose smegenų pusrutuliuose

Mano pirmosios pareigos, gavus gydytojo licenciją, buvo Tiubingeno universiteto psichiatrijos klinikoje. Man, jaunam gydytojui, tenai matytos vadinamosios psichozės buvo vienas baisiausių ir beviltiškiausių dalykų, kokius tik galima įsivaizduoti. Žmonės, netgi labai jauni žmonės (vad. hebefrenija), kurie atrodė taip pat, kaip tu ir aš, kurie turėjo tokių pat svajonių ir vilčių, kaip tu ir aš, tūnojo visi kartu uždarytoje patalpoje kaip gyvuliai narve. Niekas iš tiesų nežinojo, kokia liga šie apgailėtini žmonės iš tikrųjų serga. Esant melancholijai, vad. endogeninei depresijai, bent jau simptomatika yra gana vienoda, tačiau vad. šizotiminių psichozių (sutrumpintai – šizofrenijų) atveju nė vienas psichiatras vis dar nesugeba tikrai nurodyti, koks turėtų būti lemiamas ligos kriterijus. Jau vien pavadinti visas šias skirtingas simptomatikas vieninga liga buvo labai drąsu. Nes ką bendro turi kas nors, esą sergantis paranoja, su kuo nors, kam pasireiškia prausimosi kompulsija, arba kuo nors, kas snausdamas girdi balsus, arba kuo nors, kam yra vad. katatonija, rūstus nusiteikimas? Ir vėlgi kas gi bendra tarp šių simptomų ir skirtingų depresijos atspalvį turinčių psichozių, kurios mainosi su maniškomis fazėmis, įtemptomis depresijomis ir t. t.?

Iš tiesų visiškai nieko, dėl ko juos reikėtų laikyti bendra liga. Ir vis dėlto juos sieja viena bendrybė, kuriai šnekamojoje kalboje rastas labai tinkamas apibūdinimas: jie yra pamišę [ver-rückt]! Tai reiškia: jie išsikėlė [weggerückt] iš savo ankstesnės psichinės vietos. [Vokiškai „verrücken“ (pamišti) pažodžiui reiškia perjudėti į kitą vietą.]

Nuo tada ir iki pat dabar visados jaučiau ir jaučiu didžiulį troškimą sugebėti suteikti šiems vargingiausiems iš vargšų fundamentalią medicininę pagalbą.

Viso pasaulio psichiatrijos klinikose jau seniai bandoma psichozės susirgimo priežastį surasti paciento priešistorėje, tačiau veltui. Nors buvo neįmanoma nepastebėti, kad psichoziniai susirgimai staiga atsiranda po drastiškų patirčių, ypač po konfliktinių patirčių, tačiau net prie geriausių norų niekada nepavyko tame atskleisti sistemos.

Mįslė buvo tiek sunki, tiek paprasta: vad. šizofrenijos atveju visada esama dviejų konfliktų skirtinguose pusrutuliuose, kurie smegenų kompiuterį išmuša iš ritmo. Kai kas ir anksčiau numanė, kad šizofrenija (išvertus – skilęs mąstymas) galbūt kyla dėl to, kad smegenų pusrutuliai mąsto ne tuo pačiu taktu, tačiau kol kas dar niekam nešovė mintis, kad taip nutinka dėl dviejų skirtingų aktyvių biologinių konfliktų, nors, žvelgiant retrospektyviai, tai iš tiesų atrodo akivaizdu. Beveik visos dabartinės psichiatrijos klinikos turi kompiuterinius tomografus, tačiau dar niekada niekas į nieką neatkreipė dėmesio, nes paprastai psichiatrai nieko nesupranta apie smegenų KT, o neuroradiologai nesidomi (biologiniais) konfliktais. 99% vad. šizofrenijos pacientų KT apskritai netgi neatliekama, nes nėra neurologinių sutrikimų.

Pacientui žalinga, jeigu jo tyrimo rezultatų ataskaitoje nurodoma psichozė. Šios diagnozės pacientas nebeatsikratys iki gyvenimo pabaigos. Kartą pamišęs – visam laikui pamišęs! Tada vargšas žmogus visam likusiam gyvenimui tarsi paverčiamas pusžmogiu. Netgi jeigu su juo vis dar elgiamasi žmoniškai, vis dėlto niekas į jį nebežiūri rimtai. Visur jis žvelgia į atjautos kupinus atlaidžius veidus.

grafikas smegenu zieve
Cortex

Dažniausiai jį gydo prievarta ir praktiškai išstumia iš žmonių, į kuriuos reikia žiūrėti rimtai, bendruomenės. Kiekvienas žmogus gali tapti šizofreniku per valandą ar net sekundę. Nes vad. šizofrenijos negalima patirti, arba įgyti, iš lėto, ji negali išsivysti iš lėto, bet ji atsiranda 2-ojo iš abiejų DHS 1-ąją sekundę.

Tačiau tai, ar nuo šiol jis bus visam laikui paženklintas šizofreniko dėme, mūsų visuomenėje priklauso nuo to, ar jam bus nustatyta tarnybinė, t. y. oficiali, diagnozė (panašiai, kaip ir vėžio atveju).

Taigi vad. šizofrenija yra niekuo nesusijusi su paveldėjimu, ar vad. endogeniškumu, kuo ji vis dar laikoma šiandien. Tai tik nelaiminga, bet biologiškai prasminga konsteliacija.

Ši konsteliacija gali susidaryti dėl įvairių veiksnių. Jos sąlyga yra ta, kad jau egzistuotų aktyvus konfliktas su ankstesniu DHS, kurio Hamerio židinys lokalizuotas pusrutulyje A, ir prisidėtų antrasis DHS, kurio Hamerio židinys būtų lokalizuotas pusrutulyje B. Akivaizdu, kad kurį laiką smegenys konfliktą gali toleruoti. Ir tai jau yra, jeigu pažvelgtume tinkamai, savotiška psichozė, kompulsyvus mąstymas. Nes juk pacientas kompulsyviai, praktiškai dieną ir naktį, mąsto apie savo konfliktą. Dieną jam nepavyksta aiškiai mąstyti, nes jam nuolatos galvoje sukasi konfliktas, o naktį jis savo konfliktą sapnuoja. Pacientas, kuriam reikia įveikti tik vieną konfliktą su DHS, savo laivelį dar gali išlaikyti kurse taip, kad jo aplinka jo konflikto beveik arba visai nepastebėtų. Tačiau jeigu pacientui reikia tuo pačiu metu apdoroti du konfliktus, tai jis, to nė nesuvokdamas, pats išgyvena konfliktą su šiuo savo abiejų konfliktų apdorojimu.

Tai visiškai viršyja jo jėgas! Jis tikrai negali tuo pačiu metu ir nepaliaudamas suktis apie dvi konflikto temas. Trumpą laiką galima atlaikyti, bet pagaliau pacientas palūžta. Tada jis padaro kažką tokio, ko normalios būklės nepadarytų. Tačiau šizofrenija yra savarankiška liga taip pat mažai, kaip ir depresija. Veikiau ji yra praeinama nelaiminga dviejų specialiųjų programų aktyvaus konflikto fazėse skirtinguose pusrutuliuose konsteliacija.

Terapija yra tiek paprasta, kiek ir gluminanti: siekiant pirmiausia išvesti pacientą iš jo perskeltos būklės, iš principo jau pakanka išspręsti vieną konfliktą. Tačiau nė vienas protingas terapeutas ties tuo nesustos, nes pernelyg didelis pavojus, jog įvyks recidyvas naujai konsteliacijai kartu su nauju atkryčiu, jau visai nekalbant apie susijusį vėžinį susirgimą, nes kol pacientas yra šizofreninėje konsteliacijoje, jo konflikto masė nedidėja, tačiau vos tik konfliktas tampa aktyvus solo, laikrodis ima tiksėti, t. y. toliau tęsiasi vėžinis ar vėžiniam ekvivalentus procesas.

Taigi atkryčiai yra ne kas kita, kaip šitokie nelaimingi tokių konsteliacijų pasikartojimai. Bet visuomet turime aiškiai suvokti, kad šie šizofreninėje konsteliacijoje esantys žmonės nuolatos galvoja kažką neįprasto, jeigu nesakysime paranojiško, ir gali bet kuriuo metu taip ir pasielgti. Visada gali pablogėti per minutę, jeigu jie pateks į dar vieną konfliktą. Tada jie gali akimirksniu visiškai išprotėti, tapti visiškai maniški arba depresyvūs, t. y. pamišę.

Išprotėti pasitaiko labai daugeliui žmonių. Dauguma jų vėl gana greitai nusiramina. Tačiau jeigu pasakytume, kad daugybė šių žmonių trumpai arba ilgesniam laikui buvo patekę į šizofreninę konsteliaciją, tai pirmiausia sulauktume tik atjaučiančio palinksėjimo galva, nes jau vien žodis „šizofrenikas“ kone prilygsta visą gyvenimą nenuplaunamos dėmės nuosprendžiui, nes laikoma, kad „kartą šizofrenikas – visam laikui šizofrenikas“. Dažnai tai susiję ir su visą gyvenimą trunkančia institucionalizacija, kas reiškia beveik kažką panašaus į visą gyvenimą trunkantį kalėjimą, t. y. hospitalizaciją. Bet iš tikrųjų tai tėra konsteliacija, kurią iš principo galima vėl pakeisti lygiai taip pat greitai, kaip ji ir atsirado.

Kiekvienas, kuris žino, kaip siaubingai esant tokiai konsteliacijai žmonės kenčia, ir ypač kenčia tada, kai sugrįžta į normalų gyvenimą, bet išlieka paženklinti šizofreniko žyme, tegali tikėtis, kaip ir aš, kad tuojau pat visos gydymos įstaigos bus nuvestos teisinga kryptimi ir gydymo įstaigų durys bus atidarytos, kaip kad jau seniai padarė italai.

Taip pat svarbu ir tai: kiekvienam aktyviu vėžio procesu sergančiam pacientui kito, papildomai patiriamo, DHS atveju iškyla ūmus pavojus, kad jis susirgs vad. šizofrenija. Nors tai, griežtai kalbant, galioja tik didžiųjų smegenų ir smegenėlių konfliktams, bet to pakanka. Ir vėžiu sergantis pacientas gali bet kuriuo metu sulig antruoju DHS ir papildomu centrinio konflikto DHS patekti į delyrinę būseną. Tai įvyksta daug greičiau, nei manoma ir nei grynai matematiškai tikėtina, nes paprastai mūsų aukštųjų mokyklų medicina prognozes pateikia kaip įmanoma brutaliau!

Galima pasakyti ir taip: šizofrenija yra dvigubas vėžys, aktyvus tuo pačiu metu, tik tiek, kad esant šiai konsteliacijai psichiniai simptomai yra labiau pastebimi ir labiau dramatiški, nei organo simptomai.

Praktiškai vad. šizofrenija yra organizmo būtinoji reakcija, kai jis nemato jokios galimybės apdoroti konfliktus. Organizmas iš esmės pats katapultuojasi lauk iš konfliktinio aktyvumo, smegenų kompiuteris užsiblokuoja! Todėl norime kalbėti nebe apie šizofreniją, bet apie šizofreninę konsteliaciją arba, nekalčiau, – apie pusrutulių patą.

Brandos sustabdymas

Labai įdomus ir dažnas fenomenas esant šizofreninėms konsteliacijoms yra brendimo sustabdymas. Jo kilmė paprasta: tai visada yra dvi didžiųjų smegenų valdomos Prasmingos Biologinės Specialiosios Programos (SBS). Didžiųjų smegenų žievės valdomos SBS paliečia ne tik teritorinę zoną kairėje ir dešinėje, bet visą abiejų pusrutulių smegenų žievę. Taigi: tokiam brendimo sustojimui pakanka ir grynai motorinės šizofreninės konsteliacijos (kair. ir deš. motorinės žievės centre) arba grynai sensorinės (kair. ir deš. sensorinės žievės centre). Iškart galime pasakyti, kokiu laiko momentu turėjo įvykti 2-asis konfliktas, nes jame sustojo ir pasiliko brendimo raida.

Šis žinojimas yra labai svarbus diagnostinis kriterijus!

Taigi 1-asis konfliktas turėjo nutikti anksčiau, tačiau čia dar negalime pasakyti, ar daug anksčiau ar šiek tiek anksčiau. Bet kadangi žinome, ar pacientas kairia- ar dešiniarankis, teritorinės zonos SBS atveju galime bent jau pasakyti, kuris DHS buvo pirmasis, o kuris antrasis. Ir kadangi 2-osios SBS momentą galime įvertinti gana tiksliai, tai galime pasiteirauti ir būtent apie konfliktą šiuo momentu. Toliau tiesiog rutininė diagnostika.

Kadangi brendimo sustabdymas kažkada turėjo ir galbūt dar tebeturi biologinę prasmę, reikia ne tik iš pat pradžių sąžiningai išsiaiškinti šį dalyką, bet ir pamėginti suprasti, kodėl pacientas taip ir nebeišėjo iš šios konsteliacijos.

Brandos raidos sustabdymo dėl šizofreninės konsteliacijos pavyzdys:

8-metis berniukas, kurio branda lig tol vystėsi normaliai, per valandą pateko į šizofreninę konsteliaciją. Tai įvyko taip: tėvai norėjo vakare nueiti su draugais į nedidelį vakarėlį. Ketino sugrįžti iki vidurnakčio. Jie pasisamdė 18-metę dukterėčią, kad pasaugotų butą, kol abu vaikai, 13-metė duktė ir tada 8-metis jos brolis, miegos. Vos tik tėvai išvažiavo, abu vaikai išsirito iš lovos ir įkalbėjo pusseserę, kad leistų jiems pažiūrėti televizorių. Taip pat jie norėjo, kad apie tai nieko nesužinotų tėvai.

Per televizorių rodė kraupų siaubo filmą, kuriame buvo naktį iš lovos grobiami vaikai. Pagrobėjas tykiai įsėlindavo pro kambario duris ir sugriebdavo savo auką iš nugaros. Abi 18-metė ir 13-metė mergaitės mėgavosi siaubo filmu ir leido sau iš tikrujų išsigąsti.

Bet 8-metis berniukas, kaip vėliau rekonstravome, viską priėmė už gryną pinigą. Jis žiūrėjo iš už sofos prasiplėtusiomis išsigandusiomis akimis ir, kaip vėliau pamatėme smegenų KT nuotraukose, išsyk patyrė keletą konfliktų. Šitaip jis akimirksniu atsidūrė didžiųjų smegenų žievės šizofreninėje konsteliacijoje. Nuo tada jis kiekvieną naktį norėjo miegoti lovoje su mama, kas 8-mečio atveju dar yra visai pakenčiama. Tačiau ir dabar, po 5 metų, jis vis dar nori miegoti lovoje su mama, nors jam beveik 13 metų. Mama sako: jis yra toks, kaip 8-metis!

Turime aiškiai suvokti, kad aštuonmečiui berniukui televizorius – tai ne pasakų teatro scena, iš kurios jis galėtų pasijuokti, o kažkas visiškai tikroviško, ką jis nusineša su savimi į sapnus.

Tačiau kažkuriuo metu jie pabandė berniuką vėl iškraustyti iš mamos lovos. Po to berniukui pasireiškė absansai kartu su motorine epilepsija. Ištikus priepuoliams jis visada užversdavo akis į viršų. Priepuolių metu jis taip pat, kaip papasakojo, girdi balsus iš toli. Bet balsus jis dažnai girdi ir be priepuolio. Tam, kad jis akis užverčia į viršų, yra pagrindas: kai jį vėl iškraustė į jo lovą, jis gulėdavo galva į duris. Ką nors, kas naktį tyliai įeidavo į kambarį, pvz., ką nors atnešti, jis galėjo pamatyti tik tada, kai tas žmogus pasirodydavo virš jo lovos galvūgalio. Žinoma, jis visada, kaip vėliau atviraširdiškai pasipasakojo, galvodavo apie piktąjį pagrobėją iš siaubo filmo. Turbūt absansus jis patirdavo beveik 5 metus, tik pirmaisiais metais to niekas nepastebėjo. Kai jį ištikdavo absansai su akių vartymu, vargšui berniukui, žinoma, vėl leisdavo miegoti mamos lovoje

Mokykloje jį dažnai ištikdavo priepuoliai, bet į tai būdavo atsižvelgiama. Jis eina į vieną klasę su 13-mečiais, elgiasi kaip 8-metis, tačiau pagal pažymius yra klasės pirmūnas.

Joks gydytojas negalėjo nieko patarti. Visada tiktai reikėdavo gerti įvairias tabletes. Berniukui buvo diagnozuota epileptiniai priepuoliai su absansais.

Kai visi kartu detektyviškai išsiaiškinome, kad viso to priežastis buvo siaubo filmas, o berniukas tai irgi patvirtino – anksčiau jis apie tai nebuvo prasitaręs nė žodeliu – abu tėvai lengviau atsikvėpė. Dabar bent jau buvo žinoma, nuo ko pradėti! Tačiau net ir dabar toks atvejis vis dar nėra mažmožis. Bet dabar žinome priežastį, taigi ir pagalbos berniukui kryptį, ir kad jis, labai tikėtina, gali tiek pasveikti nuo savo epilepsijos su absansais, tiek pasivyti savo atsilikusią raidą.

Tikiuosi, kad aprašiau šį atvejį taip, kad jį galima suprasti ir suvokti, jog tam, kas iš esmės buvo laikoma negydytina, taigi ir nepagydoma, dabar galimas priežastinis paaiškinimas ir gydymas.

Bet tol, kol Germanische Heilkunde®, nepaisant verifikacijos, bus boikotuojama ir tiesiog nepastebima, šių nelaimingų pacientų atžvilgiu visai niekas negalės pasikeisti ir nepasikeis.

Šiandieninė aukštųjų mokyklų medicina nežino, kas yra šizofrenija arba šizofreninė konsteliacija. Bet kiekvienas daktaras žino, kas yra šizofrenikas!, arba visi elgiasi taip, tarsi būtų visiškai aišku, kad tas arba tas pacientas yra šizofrenikas. Ir tas, kuriam kartą ant kaktos buvo išdeginta ši žymė – kad ir koks kvailas buvo tai lengvabūdiškai padaręs gydytojas, – tas jos daugiau niekada nebeatsikratys!

Politikai svajoja tapti prezidentais, tenisininkai – tapti Vimbldono nugalėtojais. Aš vyliausi, kad per savo medicininį gyvenimėlį sugebėsiu padėti tuo, kad sugebėsiu paaiškinti vėžinių susirgimų sąryšius, o – jeigu dar liks šiek tiek laiko – taip pat ir psichozių sąryšius. Man labai gėda ir džiugu, nes manau, kad ir viena, ir kita man pavyko labiau nei tikėjausi.

Vad. šizofreninėms konsteliacijoms priklauso: sumišimas (konsternacija) – dezorientacija – megalomanija – emocinė mirtis – maniškai-depresyvus elgesys – nerimo neurozė – agresyvumas – enurezė (šlapinimasis į lovą) – paranoja – katalepsija – balsų girdėjimas – bulimija – prausimosi kompulsija – autizmas – mitomanija – asmenybės sutrikimas – motorinė paranoja – absansai – Alzheimerio liga – ir kt.

Įrašai ir pasakojimai iš patirties tema

VAIZDO IR GARSO ĮRAŠAI TEMA