borstkanker produktbanner 2020

Dar vienas, labai svarbus atradimas

Germanische Heilkunde® pastaraisiais metais veržliai vystėsi, ypač vad. psichozių (konsteliacijų) srityje ir sindromo srityje – kur SINDROMAS vaidina labai lemtingą vaidmenį.

Tai, kad Germanische Heilkunde® apskritai sugebėjo vystytis, yra iš tiesų įstabu, nes šis žinojimas slopinamas vis dar kone totaliai:

  • nepaisant patvirtinimo 27 viešose konferencijose,
  • nepaisant oficialaus Diuseldorfo universiteto patvirtinimo,
  • nepaisant verifikacijos Trnavos universitete 1998 m. rugsėjo 8 ir 9 d., nors tuo tarpu apskritai vis daugiau gydytojų tiek šalyje, tiek užsienyje už uždarų durų patvirtino, kad Germanische Heilkunde® yra teisinga.

Nepaisant to:

SINDROMAS

grafikas sindromas 1
SINDROMAS

Tai, ką iš pradžių tik spėliojau, – kad SINDROMAS, t. y. Prasminga Biologinė Specialioji Programa (SBS) sveikimo fazėje ir aktyvi SBS = pabėgėlio, egzistencijos, buvimo paliktam vienam konfliktas su surenkamųjų vamzdelių vandens retencija, turi didelę reikšmę, – pastaraisiais metais man tapo absoliučiai tikra.

Nes SINDROMĄ sutinkame visur:

  • skysčio pleuros ertmėje nebūna be SINDROMO,
  • reikšmingo masto ascito nebūna be SINDROMO,
  • hepatomegalijos (padidėjusių kepenų) nebūna be SINDROMO,
  • podagros nebūna be SINDROMO, kas apima ir anksčiau vad. ūmaus sąnarių reumato atvejus (pvz., labai storą kelio sąnarį),
  • didelės smegenų edemos nebūna be SINDROMO.

Dėl to SINDROMAS įgyja lemiamą klinikinę svarbą. Su SINDROMU susiduriame kiekviename žingsnyje, pvz., kai staiga priaugame 5 arba 10 kg svorio: SINDROMAS, arba vandens kaupimas.

Iš šios archajiškos specialiosios programos, ypač kai ji aktyvi abiejose pusėse, tampa tikrai aišku, kaip smarkiai mūsų civilizacija nutolo nuo gamtos reguliavimo kontūrų ir mūsų instinktų.

Tam prieštarauti teigiant, kad turime tiesiog pakeisti šias biologines programas, yra visiška nesąmonė, nes pakeisti galime tik civilizaciją ir mūsų ūkinę sistemą. Motina gamta nesiteirauja, ar paisome jos reguliavimo kontūrų. Ji mus žiauriai baudžia, jeigu nepaisome jos gamtos dėsnių. Todėl turime vėl tapti nuolankūs ir stengtis gyventi pagal šiuos gamtos reguliavimo kontūrus.

Pabėgėlio konfliktas

Jei, pavyzdžiui, ką nors jo įmonė 2 kartus per metus perkelia į kitą šalies vietą (su šeima ar be jos), tai jis (archajiškai) yra du kartus išsiunčiamas į dykumą. Taip pat ir žmona bei vaikai ir dalis šeimos narių sustorėja, nes jie prarado visus draugus, svetimoje žemėje jaučiasi visiškai apleisti.

Žmonėms arba gyvūnams, kuriems dykumoje gresia mirti iš troškulio, gyvybiškai svarbus kiekvienas vandens lašas. Regis, kad sausumos gyvūnų atveju šiai būtinybei teikiama absoliuti pirmenybė, nes be vandens nebevyksta metabolizmas (medžiagų apykaita).

Jeigu bet kurios sveikimo fazės ribose mūsų organizme kaupiasi edema, pvz., esant hepatitui, inkstų cistai, kiaušidžių cistai, vykstant kaulų osteolizės rekalcifikacijai arba duktalinės krūties opos-Ca (pieno latakų karcinomos) pcl-fazėje tinstant krūtinei, tai tada, jeigu prisideda surenkamojo vamzdelio-Ca aktyviojoje fazėje, kaupiasi vandens perteklius.

To anksčiau nesugebėjome suprasti, nes stengėmės tinimo mastą susieti su konflikto mase. Tai buvo tik sąlyginai teisinga. „Sąlyginai“ reiškia: jeigu nėjo vandens retencijos programa, t. y. nebuvo aktyvios surenkamojo vamzdelio-Ca.

Tai reiškia: organo arba jo aplinkos (vad. transsudacinių išskyrų atveju) tinimo mastas priklausė ne tik nuo prieš tai sekusios konflikto masės, bet ir nuo tuo pačiu metu jį lydinčio pabėgėlio konflikto su surenkamojo vamzdelio-Ca aktyviojoje fazėje.

SINDROMO pavyzdžiai

Anksčiau, pvz., vad. kepenų transaminazių kiekio padidėjimas buvo laikomas susirgimo hepatitu požymiu. Nors tai buvo neteisinga, bet laboratoriniai faktai yra neginčijami. Nes kuo didesnė buvo transaminazių vertė, tuo didesnė atrodė buvusi konflikto masė, taigi ir tuo smarkesnė sveikimo eiga, tuo pavojingesnė epileptoidinė krizė (vadinama kepenų koma) su tulžies užblokavimu arba be tulžies užblokavimo (anikterinis hepatitas).

Dabar prisideda visai naujas požiūrio taškas:

Esant hepatitui, kuris pagal savo konflikto masę turėtų būti nekensmingas, transaminazių, ypač jautriųjų gama-GT, kiekis gali šauti į viršų, jeigu prisidėjus aktyviam pabėgėlio konfliktui atsiranda didžiulė hepatomegalija (kepenų padidėjimas)(kaip Olivijos Pilhar atveju).

Tas pats galioja visoms kitų SBS pcl-fazėms, pvz., inkstų arba kiaušidės ar blužnies cistai, kurios tokiu atveju pasiekia didžiulį mastą ir neretai trūksta. Netgi Hamerio židinio edemacija galvos smegenyse, t. y. Hamerio židinio intra- ir perifokalinė edema, tuo pačiu metu esant aktyviam pabėgėlio konfliktui, tampa pernelyg didelė.

Tačiau tai, kaip elegantiškai ir efektyviai motina gamta gali pati tai sureguliuoti, t. y. kaip ji sugeba valdyti savo Prasmingas Biologines Specialiąsias Programas, palieka be žado kiekvieną įprastinio žanro gydytoją. Tai iliustruosime nedideliu pavyzdžiu.

Konkretaus gyvūno atvejo pavyzdys

Prieš 7 metus iš mūsų bokserių vados 2 patinus atidavėme į Ispaniją. Vieną iš jų (Rainerį) – tuomet 9-mečiui Pablui, kuris dabar mums labai artimas. Pablas ir Raineris nuo pat pirmos akimirkos tapo viena širdimi ir viena siela. Tai, kad Raineriui buvo leista miegoti Pablo lovos kojūgalyje, buvo tarsi savaime suprantama.

Pastaruosius dvejus metus Pablas pirmą kartą išvyko į Angliją, kaskart 3 savaitėms. Raineris pasilikdavo namuose su tėvais ir kentėdavo taip, kaip gali kentėti tik bokserių veislės šuo. Vieną kartą jam atsirado alopecija kairėje kaktos pusėje (kairialetenis), kuria visada prisiglausdavo prie Pablo atsisveikindamas. Kitą kartą – motorinis kairės užpakalinės kojos paralyžius, nes jam neleido eiti kartu.

Šiemet, kai Pablas 6 savaitėms išvyko į Angliją, viskas buvo dar blogiau, nes Raineris prieš pat kelionę į dygliuotą gyvatvorę sunkiai susižeidė abi akis.

Savaitę po Pablo išvykimo jo tėvai taip pat panoro išvažiuoti savaitei atostogų. Rainerį, kurį jie mums atvežė prižiūrėti, buvo sunku beatpažinti. Jis buvo praradęs orientaciją, labai mažai šlapinosi (oligurija), buvo apdujęs ir galėto paeiti tik nerangiai. Kairioji akis nematė ir buvo smarkiai ištinusi, dešinioji – tik smarkiai ištinusi. Jis buvo tikras vargo įsikūnijimas. Mūsų draugus buvo apėmusi tikra neviltis. Rainer buvo sukaupęs 5 kg vandens, jam buvo dvigubas pabėgėlio/buvimo paliktam visiškai vienam konfliktas.

Nuraminau juos ir pasakiau, kad jiems reikia išmokti mąstyti biologiškai, bet to, turėjau pas save slaptą ginklą – jo mamą Pelę. (Pelę, nes būdama maža bokserio kalytė ji atrodė kaip stora balta pelė).

Vos tik Raineris atsidūrė šalia savo mamos Pelės, iš pradžių – nuo jos atskirtas lango stiklu, taip pat šalia tėvo Rolfo ir brolio Rokio, ir nors jie visi buvo nesimatę bent jau 4 metus, jo būklė akimirksniu ėmė normalizuotis. Jis išskyrė didelius kiekius šlapimo, ir juo labai meiliai rūpinosi jo mama Pelė.

Po savaitės mūsų draugai savo bokserį iš mūsų pasiėmė.

Bet kitą rytą jie mums paskambino vėl taip pat apimti nevilties:
Raineris vėl nesišlapino nė lašo, neėdė nė kąsnio, tik vėl gėrė labai daug vandens, visai nė kiek nesituštino, buvo visiškai praradęs orientaciją, tiktai sunkiai svyravo ir todėl nesiorientuodamas susitrenkė galvą. Abi akys buvo sutinusios.

Aukštųjų mokyklų medicinos kalba: ūmus inkstų nepakankamumas – uremija – taikytina dializė – nesigaudymas – smegenų edema.

Pasakiau, kad jie privalo tuojau pat grąžinti jį mamos Pelės globon. Ir tik pažiūrėkite: praėjus tik valandai po to, kai grįžo pas mamą, jis jau sugebėjo išskirti 1/2 litro šlapimo. Po to jis pašalino 7 litrus vandens ir – išskyrus akis ir nepaisant akių – vėl tapo beveik visiškai normalus.

Žinoma, Raineris pasiliko pas mamą tol, kol vėl sugrįžo Pablas. Net ir tada dėl viso pikto pirmiausia mama Pelė persikraustė į Pablo tėvų namus kartu su juo, kad padėtų jam sklandžiai pereiti.

Neskaitant to, kad bet kurioje veterinarijos įstaigoje tokios būklės šuo dėl veterinaro bejėgiškumo būtų nedelsiant užmigdytas, dabar turime suvokti, kad aukštyn kojomis apverčiama visa mūsų ankstesnioji medicina.

Nes perkeliant tai žmogui, toks pacientas visoje Europoje būtų prijungtas prie dializės, žinoma, pirmiausia stacionariai. Tai pabėgėlio konfliktą, žinoma, tik sustiprintų ir įtvirtintų.

Tačiau ankstesnėje aukštųjų mokyklų medicinoje buvo neįsivaizduojama, kad ankstyvą vad. inkstų nepakankamumą gali nutraukti mama tiesiog pačiu savo buvimu. Priešingai, atveždami pacientus į ligoninę – su visais jos gąsdinančiais aparatais ir siaubinga besiele atmosfera – šį buvimo paliktam vienam (buvimo dykumoje) jausmą tiktai dar smarkiai sustiprinome.

Įstabu tai, kad ir žaizda gyja, pvz., sužalota akis, taip pat su SINDROMU, t. y. akis dėl jo labai smarkiai sutinsta. Tačiau aukštųjų mokyklų medicinoje vad. smarkus tinimas buvo laikomas ypatingai piktybiška žaizdos infekcijos eiga, pvz., kad piktieji mikrobai esą suės visą organą.

Didelė klaida! Aukštųjų mokykloje medicinoje mes tiesiog viską darėme neteisingai! Tiesa, mes nežinojome apie SINDROMĄ, ir apie 5 biologinius gamtos dėsnius taip pat ne. Tačiau dabar viską galime lengvai teoriškai diferencijuoti ir turime savo terapinius svertus nuo antibiotikų perkelti kitur: būtent į tai, kad šiems pacientams suteiktume jausmą, jog jiems yra saugu.

Įrašai ir pasakojimai iš patirties tema

VAIZDO IR GARSO ĮRAŠAI TEMA