bundel banner 1400x268 nl

Kas iš tiesų yra Germanische Heilkunde®?

Modernioji medicina ėmėsi tirti žmogaus kūną tam, kad, esą, galėtų geriau jį išgydyti, kai šis suserga. Kaip tuojau pamatysime, tai buvo iš principo neišsamu, nes dėl didelio entuziazmo atrasti mechaninius ir biocheminius sąryšius visiškai nebuvo atsižvelgta į psichiką ir smegenis.

Panašiai anksčiau planetų orbitos, kol dėl dogmatinių priežasčių buvo nepaisyta Saulės kaip centrinės žvaigždės, buvo klaidingai suprantamos kaip spiralinės trajektorijos apie Žemę, nors tai ne tik neturėjo jokios prasmės, bet ir buvo sunkiai apskaičiuojama. Tačiau nuo tada, kai Galilėjus iš naujo atrado Saulę kaip mūsų planetų sistemos centrinę žvaigždę, planetų trajektorijos yra visai paprastos orbitos apie Saulę.

Ankstesnių šimtmečių ar tūkstantmečių gydytojai savo stebėjimuose, tiek diagnozuodami, tiek ir gydydami, paprastai daugiausia dėmesio skirdavo psichologiniams sąryšiams. Žinoma, jie negalėjo savo išvadų pagrįsti anatomijos, fizikos ir biochemijos, t. y. šiuolaikinių gamtos mokslų, duomenimis, tačiau savo patirtį kaupė daugiausia psichointuityviu būdu, kuris dar ir šiandien laikomas nesvarbiu ir smerkiamas. Abu požiūriai yra neišsamūs, abu požiūriai daugiau ar mažiau palieka nuošalyje smegenis. Tačiau apskritai psichointuityvusis požiūris vis dėlto buvo artimesnis tikrajai padėčiai, nes matome, kokias baisias pasekmes turi grynai organiškai orientuota medicina. Kita vertus, žinoma, negalime sukurti atkuriamos sisteminės sinopsės, jei neapimame visos organinės srities.

Tikrovėje skirtumo tarp psichikos, smegenų ir organo, griežtai kalbant, nėra, nes iš tiesų tai yra triada, kurios eiga yra nuolatos sinchroniška, t. y.:

psyche gehirn organ

Smegenys susieja visus psichikos ir organo procesus ir juos koordinuoja.

grafik gehirn
Smegenys

Smegenys yra tarsi mūsų organizmo didysis kompiuteris, psichika tampa tarsi programuotoju, o savo ruožtu kūnas ir psichika kartu – tai šio kompiuterio atsakomasis organas, tiek tada, kai programa veikia optimaliai, tiek tada, kai ji sutrikdoma. Nes juk jokiu būdu nėra taip, kad vien tik psichika programuoja smegenis ir organą, bet taip pat ir organas geba esant sužeidimams, kaulų lūžiams ir pan. sukelti tarsi automatinį smegenų ir psichikos programavimą. Šios nuolatinės sąveikos tarp psichikos, smegenų ir organo, kur smegenys yra per milijonus metų išsivystęs mūsų viso organizmo kompiuteris, turime nepaleisti iš akių, jeigu norime suprasti Germanische Heilkunde® biologinius dėsningumus. Tačiau Germanische Heilkunde® aprėpia ne tik santykį tarp psichikos, smegenų ir organo, bet ir pateikia embriologinius-ontogenetinius paaiškinimus, leidžiančius suprasti, kodėl atitinkami relių centrai yra tose smegenų vietose, kuriose juos aptinkame. Ir ji paaiškina taip pat ir sąryšius tarp skirtingų gemalinių lapelių ir iš to išplaukiančias skirtingas tiek vėžinių auglių, tiek normalių audinių histologines formacijas. Nes kiekvienoje vėžio vietoje aptinkame tą audinio histologinį modelį, kuris ten turi būti pagal embriologiją.

Be to, ji aprėpia ir dar vieną koordinacinį ratą, kuriame skirtingų elgesio ir konfliktų modelių santykis regimas didesniuose vienetuose (šeimoje, giminėje, būryje, gaujoje, bandoje), ir šia sinopse apima visą kosmosą; ir ji per milijonus metų išsivysčiusį sugyvenimą tarpusavyje bei simbiozėje su kitomis rasėmis, rūšimis, tvariniais regi kosmoso rėmuose.

grafikas Hamerio kompasas
Hamerio kompasas

Germanische Heilkunde® 3-iasis dėsningumas, „Ontogenetinė navikų ir vėžiui ekvivalenčių susirgimų sistema“, visas vadinamąsias ligas sugrupuoja pagal jų sąsają su gemaliniu lapeliu: vidiniu, viduriniu ir išoriniu gemaliniu lapeliu, kurie susiformuoja jau pačioje embriono vystymosi pradžioje.

Ne tik galima priskirti kūno kiekvieną ląstelę arba kiekvieną organą vienam iš šių vad. gemalinių lapelių, bet taip pat kiekvienam iš šių gemalinių lapelių priklauso ir evoliucinės istorijos sąlygotos, konkrečios smegenų dalys ir taip pat histologinės formacijos.

Be to, didžiųjų smegenų valdomi organai ir senųjų smegenų valdomi organai ląstelių dauginimosi ir susiliejimo aktyvaus konflikto ir išspręsto konflikto fazėse atžvilgiu elgiasi lygiai atvirkščiai proporcingai vieni kitiems. Tai reiškia:

iš vidinio gemalinio lapelio išsivystančių ląstelių arba organų relės yra smegenų kamiene ir vėžio atveju juose dauginantis ląstelėms formuojasi adenoląstelių tipo kompaktiški navikai (pvz., kepenyse, plaučiuose (plaučių mazgas), žarnyne);

iš išorinio gemalinio lapelio išsivysčiusių ląstelių arba organų relės yra smegenų žievėje ir vėžio atveju juose susiliejant ląstelėms susidaro opos arba jie organiniu lygmeniu netenka savo funkcijos, pvz., atsiranda diabetas arba paralyžius.

Vidurinio gemalinio lapelio atveju skiriame senesniąją ir jaunesniąją grupes:

vidurinio gemalinio lapelio senesniąjai grupei priklausančių ląstelių arba organų relės yra smegenėlėse, t. y. jie vis dar priklauso senosioms smegenims ir todėl vėžio atveju juose aktyvaus konflikto fazėje taip pat formuojasi kompaktiški navikai ir būtent adenoidinių ląstelių tipo (pvz., krūtis, melanoma, mezotelioma = perikardas, pleura, pilvaplėvė);

vidurinio gemalinio lapelio jaunesniąjai grupei priklausančių ląstelių arba organų valdymo vieta yra didžiųjų smegenų baltojoje medžiagoje ir vėžio atveju juose aktyvaus konflikto fazėje formuojasi nekrozės arba audinio ertmės, pvz., susiliejant ląstelėms (ertmės kauluose, blužnyje, inkste arba kiaušidėje).

Iš to matyti, kad vėžys yra ne atsitiktinai išsigimusių ląstelių beprasmis vyksmas, o labai gerai suprantamas ir iš anksto prognozuojamas procesas, visiškai tiksliai besilaikantis ontogenetinių sąlygų.

grafikas mikrobai 1
Mikrobai

Pagal Germanischen Heilkunde® 4-ąjį dėsningumą „Ontogenetiškai sąlygota mikrobų sistema“, senųjų smegenų valdomi organai suardo savo auglius padedami specialių mikrobų, o baltosios medžiagos valdomų organų ertmės sveikimo fazėje taip pat vėl užsipildo padedant bakterijoms ir vykstant tinimui. Kaip ir smegenų žievės valdomi organai, kurie taip pat užsipildo vykstant tinimui, tačiau be mikrobų (virusų nėra).

Diagnosetabelle Mikroben
Diagnostinė lentelė, mikrobai

Iki šiol mikrobus supratome tik kaip vad. infekcinių ligų sukėlėjus, o šis požiūris atrodė akivaizdus, nes juk kiekvienos vad. infekcinės ligos atveju visada rasdavome ir šiuos mikrobus. Tačiau tai buvo netiesa. Nes prieš šias tariamai infekcines ligas visada sekdavo aktyvaus konflikto fazė. Ir tik išsprendus konfliktą šie mikrobai gali tapti aktyvūs. Ir, žinoma, jiems komandas duoda ir juos aktyvuoja mūsų smegenys. Ir jie mums padeda ta prasme, kad pašalina pertekliniu tapusio vėžio, t. y. naviko, kuris išpildęs savo užduotį yra nebereikalingas, padarinius, arba ta, kad bakterijos padeda vėl atstatyti didžiųjų smegenų grupės ertmes, nekrozes ir sunaikintas audinio vietas. Taigi jie yra mūsų ištikimi pagalbininkai, mūsų kviestiniai darbininkai.

Imuninės sistemos, kaip armijos, kovojančios su piktaisiais mikrobais, vaizdinys buvo tiesiog klaidingas. Nes mikrobai ne sukelia „ligas“, o optimizuoja sveikimo fazę.

5-asis dėsningumas „Kiekvienos vad. ligos supratimo kaip gamtos prasmingos biologinės specialiosios programos (SBS) (suprantamos pagal evoliucinę istoriją) dėsnis“ visą mediciną apverčia aukštyn kojomis. Iš tiesų, nagrinėjant kiekvieno iš gemalinių lapelių ligas atskirai, paaiškėja, kad akivaizdžiai esama biologinės prasmės. Kadangi menamas „ligas“ suprantame nebe kaip „piktybines“, gamtos gedimus arba Dievo bausmę, bet kaip mūsų gamtos prasmingos biologinės specialiosios programos dalį arba paskirą fazę, tai biologinė prasmė, kurią turi kiekviena SBS, žinoma, įgyja lemiamą reikšmę. Taigi SBS turi prasmingą biologinį tikslą, arba: su SBS turi būti pasiekta kažkas prasminga, arba prasmingai biologiškai būtina.

Pavyzdžiui, motinos-vaiko konflikto atveju biologinė prasmė yra ta, kad organizme susidaro papildomas krūties liaukinis audinys, idant padėtų kūdikiui, kuris, pvz., dėl nelaimingo atsitikimo dabar patiria raidos sutrikimą, tuo, kad nuo šiol jis gauna daugiau motinos pieno.

Moterims vad. civilizuotuose kraštuose šie įvykiai dažniausiai nutinka ne žindymo laikotarpiu. Jeigu civilizuotai moteriai motinos-vaiko konfliktas įvyksta tada, kai ji ne(be)žindo, tai jai auga toks krūties liaukos auglys ir imituoja tikslą norėti-duoti-daugiau-pieno-kūdikiui, kuris tikrai yra vaikas, bet dažniausiai jau nebe kūdikis.

Būtent tai paskatino mūsų moderniuosius medikus į šį naviką žiūrėti kaip į kažką visiškai beprasmiško, ligoto, kaip į gamtos išsigimimą, nes jie nebesuprato jo pirmapradės prasmės.

klatschtest rechtshaender
Dešiniarankis

 

klatschtest linkshaender
Kairiarankis

Tačiau Germanische Heilkunde® negalima dirbti nenustačius, ar pacientas kairiarankis ar dešiniarankis. Nes dešiniarankės moters kairioji krūtis yra atsakinga už vaiką ir šios moters motiną bei lizdą, o dešinioji krūtis – už partnerį ar partnerius, kas iš tiesų apima visus kitus žmones, išskyrus mažus vaikus arba žmones ir gyvūnus, suvokiamus kaip vaikai. Kairiarankės moters atveju yra lygiai atvirkščiai.

Jeigu žmogus ploja kaip per aplodismentus teatre, tai jo viršutinė ranka yra vedančioji – ji nustato to žmogaus dešinia- arba kairiarankiškumą. Jei viršuje yra dešinioji ranka, tai jis yra dešiniarankis; ir atvirkščiai, jeigu viršuje yra kairioji ranka, tai žmogus smegenų požiūriu yra kairiarankis. Šis testas yra labai svarbus siekiant išsiaiškinti, kuriame smegenų pusrutulyje žmogus veikia, nes yra daug persimokusių kairiarankių, kurie mano esantys dešiniarankiai. Tačiau ne ką mažiau svarbu žinoti, koks yra paciento amžius, kokia lytis, ar reikia atsižvelgti į kokius nors hormoninius ypatumus arba intervencijas, pvz., kontraceptines tabletes, kiaušidžių švitinimą, hormonų vartojimą, klimaksą etc.

Biologinius konfliktus galima suprasti tik evoliucinės istorijos požiūriu kaip archajiškus konfliktus, kurie iš principo žmogui ir gyvūnui yra analogiški.

Diagnosetabelle Konfliktthema
Diagnostinė lentelė, konflikto tema

Gyvūnas daugumą šių biologinių konfliktų patiria vis dar realius, o mes, žmonės, dažnai – perkeltinius. Gyvūnui kąsnis, kurio jis negali nuryti, iš tikrųjų yra maisto gabalas, o žmogui tai gali būti tūkstančio markių banknotas arba laimėjimas loterijoje.

Germanische Heilkunde® jokiu būdu neatmeta operacijų iš esmės ir visais atvejais. Jos turi būti indikuojamos tik individualiai ir remiantis sveika nuovoka, t. y. jei tai atrodo protinga, jei spontaniškas sveikimas užtruktų pernelyg ilgai, jei kilo antrinis konfliktas, pvz., jeigu dėl krūties mazgo pacientė jaučiasi subjaurota, ir dėl DHS atsirado melanoma – tačiau visada tik pagal Germanische Heilkunde® kriterijus.

Medikamentinis gydymas jokiu būdu nėra vien tik aukštųjų mokyklų medicinos sritis. Visi simptominiu požiūriu geri vaistai turėtų būti skiriami paciento labui – remiantis kriterijumi, ar gydytojas juos skirtų ir savo žmonai.

Germanische Heilkunde® yra empirinis gamtos mokslas. Jos pagrindas yra 5 empiriškai atrasti biologiniai dėsningumai, kuriuos griežtai gamtamoksline prasme galima pritaikyti kiekvienam paskiram žmogaus arba žinduolio ligos atvejui.

Šių dėsningumų nežinojimas medicinine-klinikine prasme užkirto mums kelią kada nors teisingai susisteminti mediciną ir teisingai pamatyti, arba įvertinti, bent vieną ligą.

Nei kada nors sugebėjome pažinti vėžį ir jo sąryšius, nes laikėme jį nepagydomu ir griebėmės šalinti organinio lygmens vėžio simptomus. Nei turėjome galimybę suprasti vadinamąsias infekcines ligas, nes jas laikėme ne sveikimo fazėmis, o agresyviomis ligų fazėmis, kuriose mikrobai nori mus sunaikinti. Taip pat dėl šių sąsajų pažinimo stokos nebuvo atsižvelgta į ligų dvifaziškumo dėsnį, šiaip ar taip, nebuvo atsižvelgta ir į psichinį bei cerebralinį lygmenį, kairia- ir dešiniarankiškumo reikšmę. Jau nekalbant apie epilept. krizę, kuri yra dažniausia mirties priežastis.

Visos šios naujos pažinimo ir gebėjimo pasveikti galimybės kyla iš 1-ojo dėsningumo Geležinės vėžio taisyklės ir vad. DHS = Dirko Hamerio sindromo (konflikto šoko), kurie dabar tapo tvirtais Germanische Heilkunde® medicininiais terminais, supratimo.

Schock
Šokas

DHS yra sunkus, labai ūmus bei dramatiškas, izoliuojantis, biologinis konfliktas, kuris pagauna mus visiškai nepasirengusius „ant ne tos kojos“. Tuo pačiu metu, arba tarsi tuo pačiu metu, visais trimis lygmenimis: psichikoje, smegenyse, organe. DHS sekundę jau viskas yra užprogramuota.

hamerscher herd aktiv
Hamerio židinys, aktyvus

Pagal konflikto turinį yra „perjungiama“ visiškai konkreti jau iš anksto determinuota smegenų sritis, ką nuo pat 1-osios sekundės galima pamatyti mūsų kompiuterinėse tomogramose (KT) kaip vad. Hamerio židinį (HH), ir dėl to jau iš anksto prognozuojamas pokytis organe, pvz., ląstelių dauginimasis arba sumažėjimas, arba funkcijos sutrikimas vad. vėžio ekvivalentų (į vėžį panašių susirgimų) atveju. „Perjungiama“ čia reiškia tai, jog DHS yra „tiktai“ perjungimo į specialiąją programą procesas, kad organizmas galėtų susidoroti su nenumatyta situacija.

Nuo pat šito DHS paciento galūnės atšąla, jis nebegali miegoti, nebegali valgyti, netenka svorio ir dieną naktį galvoja apie savo konfliktą. Ši fazė yra aktyvaus konflikto stresinė fazė, arba dar ji vadinama nuolatine simpatikotonija.

Erleichterung
Palengvėjimas

Su konflikto sprendimo (CL) pradžia organizmas vėl persijungia – iš simpatikotonijos į vagotoniją. Psichikos lygmeniu matome, kad pacientas dieną naktį nebegalvoja apie savo konfliktą. Staiga jo rankos visai įkaista, jis vėl turi gerą apetitą, vėl gerai miega, vėl priauga svorio. Vis dėlto, jis būna visiškai silpnas ir nuvargęs, kartais gali vien tik gulėti.

Visgi tai yra ne pabaigos pradžia, o labai pozityvus ženklas. Šios sveikimo fazės trukmė, priklausomai nuo to, kiek truko prieš tai sekęs konfliktas, būna skirtinga: ji yra maždaug tokio ilgio, kokia buvo konflikto trukmė.

Hamerscher Herd Oedem
Hamerio židinys, sveikstantis

Smegenų lygmeniu paraleliai, sveikimo fazės metu, matome, kad HH edemuojasi, t y. patamsėja, o žiedai KT tampa išplaukę ir tamsūs, ir visa ši smegenų relė smarkiai sutinsta.

grafikas dvifaziskumas
Dvifaziškumas

Sveikimo fazės kulminaciniame taške matome epilept. krizę. Krizė yra procesas, kurio įgūdžius motina gamta treniravo milijonus metų.

Pacientas dar kartą, būtent sveikimo fazės viduryje, pergyvena fiziologinį konflikto recidyvą, t. y. kiekvienam pacientui jo konfliktas trumpai vėl iškyla prieš akis, ir todėl labai trumpam jis pereina į streso fazę, jo rankos atšąla, centralizuotai išmuša šaltas prakaitas ir jis vėl trumpą laiką pergyvena visus aktyvaus konflikto simptomus.

To prasmė ir tikslas yra išspausti ir pašalinti smegenų edemą ir pacientui vėl sugrįžti į normalią būklę. Tai, ką paprastai vadiname epilepsijos priepuoliu spazmuojant raumeniui, yra tik speciali epilept. krizės forma, po būtent motorinio konflikto sprendimo.

Pavojingiasias taškas yra iškart pasibaigus krizei. Šičia pasimato, ar epilept. krizės pakako įvykių eigai apgręžti. Žinomiausia epilept. krizė yra, pvz., širdies infarktas.

Sveikimo fazės 2-ojoje pusėje smegenyse kaupiasi nekenksmingas jungiamasis audinys, vad. glija. Šis visiškai nekenksmingas smegenų jungiamasis audinys, kurį KT galima jodo kontrastine priemone nuspalvinti baltai, lig šiol buvo klaidingai laikomas vad. smegenų vėžiu ir per visišką nežinojimą išoperuojamas. Tačiau pačios smegenų ląstelės po gimimo apskritai nebegali daugintis. Šiuo požiūriu tikrų smegenų auglių apskritai būti negali.

Organo lygmeniu dabar matome, kad – anksčiau tai buvo laikoma pačiu svarbiausiu dalyku – vėžys nebeauga; t. y. įvykus konflikto sprendimui paliauja ir vėžio augimas.

Germanische Heilkunde® 2-asis dėsningumas visą mūsų ankstesnę mediciną nuosekliai apverčia aukštyn kojomis. Tai yra „Visų ligų dvifaziškumo, jeigu įvyksta konflikto sprendimas, dėsnis“.

Anksčiau mums buvo pažįstama, grubiai vertinant, apie 1000 vad. „ligų“, t. y., atidžiau pažvelgę radome maždaug pusę tokių tariamai „ligų“, kuomet pacientų būdavo šaltos rankos ir šalta periferija, ir maždaug kitą pusę šiltųjų arba karštųjų tariamai „ligų“, kuomet pacientų rankos būdavo šiltos arba karštos ir dažniausiai jis karščiuodavo.

Iš tikrųjų egzistavo tik 500 „tandemų“: pirmiau (po DHS) šaltoji, aktyvaus konflikto, simpatikotoninė fazė, o paskiau (po CL) karštoji, išspręsto konflikto, vagotoninė sveikimo fazė.

Šitokia fakultatyvi yra kiekvienos ligos, kokią tik apskritai žinome, eiga, jeigu įvyksta konflikto sprendimas. Žvelgiant retrospektyviai matyti, kad ankstesnioji medicina nėsyk nėra teisingai nustačiusi nė vienos vienintelės ligos: vad. „šaltųjų ligų“ atveju po jų sekanti sveikimo fazė būdavo pražiūrima arba klaidingai interpretuojama kaip atskira liga (pvz., „gripas“).

Vad. „karštųjų ligų“, kurios visada yra 2-oji fazė, t. y. sveikimo fazė po prieš tai sekusios aktyvaus konflikto fazės, ši prieš tai buvusi aktyvioji fazė būdavo pražiūrima arba taip pat klaidingai interpretuojama kaip atskira liga.

Smegenyse abiejų fazių HH, žinoma, yra toje pačioje vietoje, tačiau skirtingos būsenos: aktyvaus konflikto fazėje visada su aiškiai išreikštais apskritimais, vad. šaudymo taikinio konfigūracija, o išspręsto konflikto fazėje HH yra išbrinkęs, edemuotas.

Tačiau gydymas vaistais Germanische Heilkunde® taikomas tik siekiant palengvinti natūralios sveikimo eigos komplikacijas arba jų išvengti. Jie nėra skiriami vėžiui gydyti, kaip kad įprastai daroma su vad. chemoterapija, kuri yra tas pats, kas velnio išvarymas.

Chemoterapija reiškia gydymą ląstelių nuodais, kurie esą sukliudo ląstelėms daugintis. Tačiau senųjų smegenų valdomų vėžių atveju „chemo“ netgi paskatina vėžio augimą, nes ląstelių nuodai sustiprina simpatikotoniją. Didžiųjų smegenų valdomų vėžių atveju ją skirti yra visiška nesąmonė, nes šitaip yra staiga nutraukiamas bet kuris sveikimo procesas.

Švitinimas, remiantis Germanische Heilkunde® kriterijais, yra visiška nesąmonė. Visada buvo laikoma, kad reikia pašalinti simptomą, idant neišplistų metastazės.

Tačiau tai, ką medikai traktavo kaip metastazes, buvo nauji vėžiai, atsiradę dėl naujų konflikto šokų, t. y. pirmiausia dėl jatrogeninių – pačių gydytojų sukeltų – diagnozės ir prognozės šokų. Nė vienam tyrėjui dar niekada nepavyko rasti vėžinės ląstelės vad. onkologinio paciento arteriniame kraujyje, nes būtent ten jos turėtų būti, jei plauktų į periferiją, t. y. išorines kūno sritis.

O „chemo“ ir švitinimo poveikis smegenims? Jis yra žiauriai bukaprotiškas ir paprastai baigiasi tragiškai.

Morfijaus pasekmės yra katastrofiškos kiekvienam pacientui. Nes morfijus sujaukia visas smegenis, pacientas praranda bet kokią moralę ir tada tiesiog leidžiasi užmigdomas.

Todėl kiekviena terapija turi siekti paskatinti pacientą suprasti savo ligos sąsajas. Tačiau pacientui, kuris šiuo metu paliktas vienas ir kuriam dėl jį supančios aplinkos nuolat gresia pavojus imti panikuoti, yra labai sunku apsiginti remiantis Germanische Heilkunde® supratimu, kol Germanische Heilkunde® yra pašaliečių medicina. Jeigu turėtume gerą sanatoriją, kurioje visas personalas ir pacientai suprastų Germanische Heilkunde®, tuomet panika nebebūtų keliama ir pacientai galėtų pasveikti.

Bet ir Germanische Heilkunde® pacientas gali mirti nuo savo ligos.

Tačiau taip atsitinka ne todėl, kad jo specialioji programa buvo nevykusi, o todėl, kad paciento konfliktas tęsėsi per ilgai arba vis pasikartodavo, t. y. jis nesusitvarkė su pačia problema, kuri jį ūmiai pagavo „ant ne tos kojos“.

Nuo 1981 m. tebeatliekamos habilitacijos procedūros tikslas yra verifikuoti arba falsifikuoti Germanische Heilkunde® rezultatus mokslinio atkuriamumo prasme. Nes tik atkuriamumas kiekvieno paciento atveju vis dar yra tas metodas, kurį renkasi gamtamoksliškas mokslas.

Tačiau toks patikrinimas vis dar neatliktas; jeigu jis būtų atliktas jau 1981 m., tai ne tik būtų įrodę, kad medicinoje egzistuoja tokie gamtos dėsniai, bet ir būtų turėję diagnostinių ir, svarbiausia, terapinių pasekmių nesuskaičiuojamai daugybei pacientų, kurie per tą laiką dėl gryno nemokšiškumo buvo paaukoti ant aukštųjų mokyklų medicinos altoriaus.

Germanische Heilkunde® rezultatai yra ne netolerantiškos arba save absoliučiomis pasiskelbusios nuomonės visuomenine prasme, o med. dr. Ryke Geerdo Hamerio atrasti ir pažinti gamtos dėsniai, kurie egzistuoja bei kas dieną veikia ir be jo.