diabetes produktbanner 2020

4-asis biologinis gamtos dėsnis aprašo tai, kad mikrobai yra „gamtos chirurgai“, kurie veikia vien tiktai sveikimo fazėje: jie tuberkulioziškai-kazeoziškai išardo senųjų smegenų valdomus navikus ir vykstant tinimui vėl užpildo naujųjų smegenų valdomas nekrozes. Sveikimo fazei pasibaigus mikrobai vėl atsitraukia (tampa „apatogeniški“).

Ontogenetiškai sąlygota mikrobų sistema

Mikrobus anksčiau supratome tik taip, tarsi jie sukeltų vad. infekcines ligas, ir ši pažiūra atrodė akivaizdi, nes juk vad. infekcinių ligų atveju visada rasdavome ir šiuos mikrobus. Tačiau tai buvo netiesa. Nes prieš šias tariamai infekcines ligas visada sekdavo aktyvaus konflikto fazė. Ir tik išsprendus konfliktą gali šie mikrobai tapti aktyvūs.

Ir, žinoma, jiems komandas duoda ir juos aktyvuoja mūsų smegenys. Ir jie mums padeda ta prasme, kad (grybeliai) pašalina pertekliniu tapusio vėžio, t. y. naviko, kuris išpildęs savo užduotį yra nebereikalingas, padarinius, arba ta, kad bakterijos padeda vėl atstatyti didžiųjų smegenų grupės ertmes, nekrozes ir sunaikintas audinio vietas. Taigi jie yra mūsų ištikimi pagalbininkai, mūsų kviestiniai darbininkai. Imuninės sistemos, kaip armijos, kovojančios su piktaisiais mikrobais, vaizdinys buvo tiesiog klaidingas. Nes mikrobai ne sukelia „ligas“, o optimizuoja sveikimo fazę.

Taigi Germanische Heilkunde 4-asis gamtos dėsnis – ontogenetiškai sąlygota mikrobų sistema – vėlgi priskiria mikrobus trims gemaliniams lapeliams, nes kiekvienai su gemaliniu lapeliu susietai organų grupei priklauso ir specifiniai su gemaliniu lapeliu susieti mikrobai.

Kai skirtingose mūsų smegenų kompiuterio relėse buvo programuojami mūsų organai, kartu buvo užprogramuoti ir mūsų specialieji darbininkai, mikrobai.

Iš to seka, kad
• seniausieji mikrobai, grybeliai ir grybelinės bakterijos (mikobakterijos), yra atsakingi už endodermą ir sąlyginai už smegenėlių mezodermą, tačiau bet kuriuo atveju tik už senųjų smegenų valdomus organus,
• senieji mikrobai, būtent bakterijos, yra atsakingi už mezodermą ir visus organus, kurie yra išsivystę iš jos,
• (virusų nėra).

„Atsakingi“ čia reiškia tai, kad kiekviena mikrobų grupė visada „apdirba“ tik tas konkrečias organų grupes, kurios yra susietos su tuo pačiu gemaliniu lapeliu, t. y. kilusios iš to paties gemalinio lapelio.

Laiko momentas, nuo kurio mikrobams leidžiama imtis „apdirbti“, priklauso ne nuo, kaip lig šiol visi klaidingai manėme, kokių nors išorinių veiksnių, bet veikiau jį nustato mūsų smegenų kompiuteris.

Taip pat laikėme mikrobus „blogiu“, kurį reikia išnaikinti. Tai buvo gryna nesąmonė! Mikrobai mums primygtinai reikalingi, ir būtent visa jų paletė, įprasta mūsų geografinėje platumoje. Jeigu mums, pvz., „dėl higienos sumetimų“, trūksta mikobakterijų (Tbc), tai sveikimo fazėje nebegalime išardyti savo navikų. Visos eilės navikų atveju tai turi katastrofiškų padarinių: pvz., skydliaukės-Ca atveju tai reiškia, kad nepaisant konflikto sprendimo ji negali būti išardyta ir toliau gausiai gamina tiroksiną. To priežastis yra kaip tik ta, kad nėra mikobakterijų, kurios normaliu atveju naviką išardo ir leidžia tiroksino lygiui vėl nukristi iki normalios vertės. Didelių komplikacijų gali sukelti ir storosios žarnos-Ca ir, jeigu nėra mikobakterijų, ją reikia pašalinti chirurgiškai.

​Senųjų smegenų valdomi mikrobai

Mikobakterijos atsirado prieš tiek pat laiko arba beveik prieš tiek pat, kiek ir vienaląsčiai, taigi daug anksčiau, nei gyvūnai arba žmonės. Jos turi aiškią užduotį, būtent – prasidėjus sveikimo fazei kazeuoti bei išardyti senųjų smegenų valdomus navikus. Bet, kaip ir patys navikai, kuriuos jos atlikdamos savo funkciją turi išardyti po to, kai jie įvykdo savo užduotį, mikobakterijos irgi dauginasi aktyvaus konflikto fazėje.

Taigi dabar žinome, kad mikobakterijų (Tbc), dar vadinamų „rūgščiai atspariomis lazdelėmis“ – kadangi joms nekenkia skrandžio rūgštis, privalome turėti jau nuo pat DHS! Jeigu jų įgyjame po konflikto sprendimo, sveikimo fazėje, šiai prasmingai biologinei specialiajai programai jos nebėra naudingos, kadangi jos dauginasi vien tik aktyvaus konflikto fazėje. Akivaizdu, kad mūsų organizmas – dirbdamas kartu su savo draugu, mikobakterija – leidžia produkuoti tiksliai tik tiek rūgščiai atsparių lazdelių, kiek vėliau bus panaudota naviko kazeozinei nekrozei. O mes, pusgalviai, manėme, kad tuberkuliozę privalome išnaikinti.

Kiekvieną tuberkuliozę lydi naktinis prakaitavimas!

​Didžiųjų smegenų valdomi mikrobai

O bakterijos priklauso didžiųjų smegenų grupei ir jų ląstelės dauginasi sveikimo fazėje, kaip ir visų organų, kuriuos valdo didžiosios smegenys – bakterijas valdo būtent didžiųjų smegenų baltoji medžiaga. Dėl to bakterijos taip pat pradeda daugintis tik sulig konfliktolize (konflikto sprendimu).

Dabar matome, kad mikrobai prasmingai ir pagal evoliucinę istoriją suprantamu būdu įsijungia į prasmingų biologinių specialiųjų programų biologinį procesą. Jie, taip sakant, yra susiformavę su mumis ir dėl mūsų. Jie yra reguliavimo kontūro narys, ko anksčiau nežinojome. Tačiau gamtos reguliavimo kontūrai negali funkcionuoti, jeigu mes, burtininko mokiniai, savavališkai pašaliname kuriuos nors iš veiksnių. Taigi bemaž viskas, ką mes, „modernieji aukštųjų mokyklų medicinikai“, darėme, buvo nesąmonė.

GRAFIKAI

Įrašai & pasakojimai iš patirties tema: 4-asis biologinis gamtos dėsnis

VAIZDO IR GARSO ĮRAŠAI TEMA „4-asis biologinis gamtos dėsnis“