bundel banner 1400x268 nl

2-asis biologinis gamtos dėsnis teigia, kad kiekviena biologinė specialioji programa (SBS) turi sveikimo fazę, jeigu konfliktas išsprendžiamas. Ši sveikimo fazė paprastai trunka tiek laiko, kiek konfliktas buvo aktyvus.

Visų ligų dvifaziškumo, jeigu įvyksta konflikto sprendimas, dėsnis

Visos medicinos kiekviena liga turi dvi fazes, jeigu konfliktas išsprendžiamas

Anksčiau medicininiuose vadovėliuose buvo aprašyta keli šimtai „šaltųjų ligų“ ir taip pat keli šimtai „karštųjų ligų“. „Šaltosios ligos“ buvo tos, kurių pacientai turėjo šaltą išorinę odą ir šaltas galūnes, patyrė nuolatinį stresą, netekdavo svorio ir turėjo miego sutrikimų. Kitos rūšies „ligos“ buvo tos, kurių pacientų galūnės – šiltos arba karštos, dažniausiai jie karščiuodavo, turėjo gerą apetitą, bet buvo silpni ir pavargę.

Po vad. „šaltųjų ligų“ sekanti sveikimo fazė likdavo arba nepastebėta, arba klaidingai suprasta kaip atskira „liga“. Vad. „karštųjų ligų“, kurios visada yra sveikimo fazė po prieš ją sekusios konflikto aktyviosios fazės, atveju ši šaltoji fazė lygiai taip pat likdavo nepastebėta arba klaidingai suprasta kaip atskira „liga“.

Smegenyse abiejų fazių Hamerio židinys yra, žinoma, toje pačioje vietoje, tačiau skirtingų būsenų: konflikto aktyviojoje fazėje visada matomi aiškiai išreikšti ratilai, vad. taikinio formos konfigūracija, o išspręsto konflikto fazėje Hamerio židinys yra sutinęs, edemuotas.

Galbūt galima paklausti, kodėl medikai jau seniai nepripažino visų ligų dviejų fazių dėsningumo, jeigu jis taip tobulai taisyklingas. Atsakyti yra taip paprasta, kaip anksčiau buvo sunku: taip buvo tiesiog todėl, kad išsprendžiama tik dalis konfliktų. Jeigu konfliktas negali būti išspręstas, tuomet liga teturi vieną fazę, t. y. individo konfliktas pasilieka aktyvus, jis vis labiau sulysta ir pagaliau miršta nuo išsekimo, arba kacheksijos.

Schemoje parodyta, kaip dėl DHS normalus dienos ir nakties ritmas virsta nuolatine simpatikotonija, kuri trunka tol, kol dėl konflikto sprendimo prasideda nuolatinė vagotonija. Nuolatinę vagotoniją iš esmės žemiausiajame taške pertraukia epileptinė arba epileptoidinė krizė, arba simpatikotoninis šuolis, žymintis vagotonijos fazės lūžį ir perėjimą į vad. „šlapinimosi fazę“ – sukaupto skysčio didžiosios dalies nuleidimą. Prasminga biologinė programa baigiasi tik sugrįžus į normalią būklę, arba normotoniją.

Kiekviena liga, kuri turi konflikto sprendimą, turi ir konflikto aktyviąją fazę bei sveikimo fazę. O kiekviena sveikimo fazė – jeigu jos nepertraukia aktyvaus konflikto recidyvas, turi ir epileptodinę krizę, t. y. sveikimo fazės lūžio tašką, vagotonijos žemiausiajame taške.

Epileptoidinė krizė (EK) yra procesas, kurį motina gamta repetavo milijonus metų. Jis vienu metu vyksta visais trimis lygmenimis. Šios krizės, įvykstančios sveikimo fazės aukščiausiajame taške, prasmė ir tikslas yra tas, kad būtų išspausta ir pašalinta smegenų edema ir pacientas sugrįžtų į normalią būklę. Tai, ką įprastai vadiname epileptiniu traukulių priepuoliu spazmuojant raumenims, yra tik specifinė epileptinės krizės forma, būtent – po motorinio konflikto sprendimo.

Epileptoidines krizes, t. y. į epilepsiją panašias krizes, turi visos ligos, kiekvienai vad. ligai jos iš principo yra šiek tiek skirtingos. Šiuo atveju nevyksta toniniai ir kloniniai traukulių priepuoliai, kaip motorinių konfliktų atveju, bet kiekvienai biologinio konflikto rūšiai ir ligos rūšiai priklauso ir sava visiškai specifinė epileptoidinės krizės rūšis. Yra ligų, kurių sveikimo fazė apskritai nėra visiškai nepavojinga, ir čia ji, jeigu nepasisaugoma, netgi gali baigtis mirtimi.

Epilept. krizė yra motinos gamtos visiškai paprastomis priemonėmis sukurtas labai veiksmingas instrumentas: epilept. krizė yra labai stiprus, tačiau trumpalaikis konflikto aktyvumas, t. y. šios krizės metu pacientas dar kartą pagreitinta eiga pergyvena visą savo konflikto procesą. Iš čia, pvz., stiprūs angina pectoris skausmai esant širdies infarktui. Nežinojome, kad ši krūtinės angina epilept. krizėje turi išgyvenimui lemtingai svarbią biologinę prasmę. Kadangi nuo epilept. krizės, čia – širdies infarkto, „tvarkingos eigos“ priklauso „tvarkingas edemos išstūmimas“, taigi, ir paciento išgyvenimas. Todėl Germanische Heilkunde® duodame kortizono tiktai tada, jeigu būtina.

Todėl epileptoidinė krizė mums dažnai iškelia dar didesnes klinikines užduotis: pvz., lizę pneumonijos atveju, širdies infarktą po teritorinio konflikto, širdies dešiniosios dalies infarktą kartu su plaučių embolija, absansą po atsiskyrimo konflikto, taip pat diabetą arba hipoglikemiją. EK yra tiesos valanda! Pavojingiausias taškas yra iškart po krizės, kuomet paaiškėja, ar epileptoidinės krizės pakako pakeisti įvykių kursą. Bet pacientas visada težino: daugumai jų išgyventi pavyksta.

Tada, sveikimo fazės antrojoje pusėje – su epileptoidinės krizės pradžia – smegenyse Hamerio židinio pataisymo tikslu kaupiasi nekenksmingas jungiamasis audinys, vad. glija. Šis Hamerio židinys, t. y. daugiau ar mažiau didelė balta dėmė, arba zona, kompiuterinėje tomografijoje, rodo sveikimo pabaigą tada, kai jame nebėra intra- ir perifokalinės edemos.

Kai kompiuterine tomografija smegenyse būdavo aptinkami glijos telkiniai, kurie dar būdavo ir nuspalvinami jodo kontrastine priemone, tai paprastai diagnozė būdavo aiški: „Smegenų navikas!“ Tačiau smegenų navikų nėra pagal apibrėžimą, nes smegenų ląstelės po gimimo daugintis apskritai nebegali, taip pat ir tomis sąlygomis, kurios lig šiol buvo klaidingai suprantamos kaip smegenų navikas – t. y. tiesiog jokiomis sąlygomis. Daugintis gali nekenksminga glija – smegenų jungiamasis audinys, kurio funkcija lygiai tokia pati, kaip mūsų kūno jungiamojo audinio. Šie šviesūs glija sutvirtinti Hamerio židiniai, kuriuos galima pamatyti kompiuterinėje tomografijoje, yra organizmo atliekami Hamerio židinių pataisymai, t. y. pagrindas džiaugtis, o ne išsigąsti ar net operuoti smegenis.

grafikAI

Įrašai & pasakojimai iš patirties tema: 2-asis biologinis gamtos dėsnis

VAIZDO IR GARSO ĮRAŠAI TEMA „2-asis biologinis gamtos dėsnis“